Juozas Beniulis

Gimiau pačiam viduržiemy,

Kai šaltis rašė ant langų

Nepakartojamus raštus,

Kai pūgos staugė nykiai,

Užpustydamos takus.

Gimiau viduržiemy.

Gal būt, todėl

Toks didelis Pavasario laukimas?

Gal būt, todėl

Į širdį tiek prikrito vyturių

Ir tiek varnėnų čiulbesio sutilpo?..

Ir kai ateis ta mano Valanda

Kai liksiu vienas

Tik su savo buvusiais džiaugsmais

Ir kaltėmis,

Kai paskutinė žvakė

Man užges,

Tikiu –

Jei vertas būsiu to –

Į amžiną Pavasarį,

Į amžiną Žydėjimą išeisiu…

Tema: Vėlesni eilėraščiai