Juozas Beniulis | 1972 20 sausio
Aš stengiuos kuo mažiau begalvoti Ir užmiršti tavąsias akis. Tavo žvilgsniai kitam dovanoti, Kitas meilę juose išskaitys. Ir kodėl gi širdis taip suspurda, Kai tave tik kur nors pamatau? Kas gi tai – gal stebuklai, gal burtai? Per vėlai aš viską supratau… Koks laimingas jaučiuos, kada šokam Mudu dviese. Ir tu – taip arti. Užkerėtas […]
Juozas Beniulis | 1972 20 sausio
Tamsi naktužė vien tiktai regėjo, Vienuoliktokai kai lydėjo ją. Su jais jaunystė tuo keliu nuėjo Ir dovanojo jiems šviesias svajas… Meiliais žodeliais švietėsi sau kelią, Nors tolimas ir ilgas buvo jis. Ilgai stovėjo prie naujų vartelių Ir negalėjo atsisveikint vis. O rytuose jau brėško rausvos žaros, Pragydo sodžiuje pirmi gaidžiai. Bet nuovargio nebuvo – buvo […]
Juozas Beniulis | 1972 10 sausio
Vidur žiemos, snieguotą sausio naktį, Aš išėjau klajoti po laukus. Melsvi šešėliai nepaliauja sekti Man iš paskos – pabėgt nuo jų sunku. Iš tolo, pro raštuotus pirkių langus, Vos beprasiskverbia blanki šviesa. Žvaigždučių šaltas spindesys padangėj Ir žemė – nebyli, balta visa. Iš tolumos speiguotos tyliai plaukia Kažkoks skausmingas aidas. O mėnuo Taip abejingai klausosi, […]
Juozas Beniulis | 1972 8 sausio
Eglutė. Kiekvienam name eglutė… Jos gražios – padabintos sidabru. Ar didelės bebūtų, ar mažutės, Vilioja akį auksu netikru. Jos gražios, bet tas grožis priešmirtinis. Kas laukia jų, kai šventės pasibaigs? Taip, žaliaskarių dienos paskutinės… Rytoj išmest jas į šiukšlyną reiks. Miške taip tyliai tyliai snaigės krinta, Ir eglės liūdi draugių nukirstų. Kelmeliai šviečia tų, kur […]