Juozas Beniulis | 1972 10 liepos
(vaizdelis) Eh, tie stojamieji… Nepasakyčiau, kad jie kam atneša naudos – tiktai sutrumpina žmogaus gyvenimą, sugadina nervus ir, žinoma, skrandį. Kodėl protingų žmonių viršugalviai dažniausiai spindi prieš saulutę? Manot, kad iš gero gyvenimo? Oi, ne! Tai mokslas, tie baisūs rūpesčiai prieš daugybę praeityje likusių egzaminų juos taip nuskriaudė. Va, matot, kur šuo pakastas. Na, bet, […]
Juozas Beniulis | 1972 3 liepos
Ko skausmingai gitara dejuoja, Džiaugsmo dainą pamiršus senai? Vien žvaigždėms ir tiems mūrams dainuoji – Per toli jau nuėjus jinai… Ko gi tavo čigoniškos akys Nevilties nebemoka jau slėpt? Na, tai kas, kad, sudie nepasakius, Ji paliko tave čia liūdėt? Pasistenk kuo greičiau tai pamiršti – Neverta tavo skausmo jinai!.. Jei širdies nenorėjo išgirsti, Tegu […]
Juozas Beniulis | 1972 3 liepos
Varčiau albumą tartum praeities dienas. Pažystami ir nepažystami veidai… Vieni rimti, kiti – su laimės šypsena, O dar treti – nustebę, žiūrintys keistai. Pavargo žvilgsnis nuo tų svetimų veidų. Per daug jie buvo jau sustingę, negyvi. Ir štai staiga iš puslapio pažvelgei tu – Tokia pat, kaip kadaise… nuostabiai žavi. Vėl tavo žvilgsnis dūrė lyg […]
Juozas Beniulis | 1972 1 liepos
(pagal. „Ateisiu“ melodiją) Pareinu, nuo mergaičių pareinu. Saulė jau patekėjusi senai. Jau treji gaidžiai giedojo, Kaimo šunys mane loja. Pareinu, nuo mergaičių pareinu. Jau treji gaidžiai giedojo, Kaimo šunys mane loja. Pareinu, nuo mergaičių pareinu. O galva – tartum švino pripilta. Akyse – vien tiršta, pilka migla. Nebenoriu daugiau nieko, Kad tiktai namus pasiekus!.. Eit […]
Juozas Beniulis | 1972 1 liepos
(kurta pagal melodiją) Skrisk, karvelėli, tu, paukštužėli mano, Iš kur laukiu ir nesulaukiu mielo. Triskart pražydo baltas jazminų krūmas. Ar sulauksiu savo brangiausio?.. Ko taip suspaudė man skausmas širdį jau. Tyliai, tyliai skundžiuos gitarai aš. Skriski nuskriski tu, karvelėli mažas, Žinią nuneški jam iš gimtų namų. Skrido, parskrido jau karvelėlis mažas, Ir pravirkdė jis mėlynakę […]
Juozas Beniulis | 1972 1 liepos
Kai jau per daug sunkių nusivylimų Iš lėto susikaupia širdyje, Taip noris viską neigti, prieštarauti Ir būti blogesniu, negu esi. Kažkam tu klystkelių slidžių pavydi Atrodo, viskas ten daug paprasčiau. Draugais jau tampa tie, kurie kada Tau buvo nemieli ir svetimi. Jauti, kaip egoizmas ima viršų, Gyvenime jau gėrio nematai. Atrodo, tikrą meilę vien romanai […]
Juozas Beniulis | 1972 1 liepos
(su muzika) Sugrįžęs į gimtinę, aš radau Vaikystės medį, išverstą lemties, Ir tuštumą kažkokią pajutau – Lyg po pažystamo žmogaus mirties. Jisai man amžinas atrodė vis, Sodintas prosenių žilų ranka, Kovojęs šimtmečiais su audromis, Ničniekam nesiskundęs niekada. Tiktai nurimęs po sunkios kovos, Jisai kuždėdavos su vėjeliu, Klausydavos sparnuotųjų dainos, Gėrėdavosi vakaru tyliu. O kaip viršūnę […]