Ablinga
Juozas Beniulis | 1974 20 spalio
Ablinga, Ablinga, Žvaginių kalnelis… Tolumoj susimąstę laukai. Kažkada nežymus Ir taikus kaimelis Tapo žmogžudžio keršto auka. Ąžuolai, ąžuolai… Jais parimo kaimas. Tyliai žvelgia skausmingi veidai. Jie stovės ir stovės, Nors ir metai eina, Nors išnyksta giliausi randai. Buvo rytas skaidrus, Vyturiai spurdėjo, Rasoje pasiliko brydė… Kai gimtaisiais laukais Žmonės mirti ėjo, Net ramunės nustojo žydėt… […]