Juozas Beniulis | 1972 3 rugpjūčio
Tamsėja ražienos prieš rudenio šventę, Laukai tyliai verkia saulėtų dienų. Nuliūdusio beržo lapeliai suvirpa, Supratę, kad ryt jau šalnos neišvengt. Nubėgo jau keturiasdešimt rugsėjų Gimtais rudenėjančio kaimo laukais. Ar buvo jų tiek? Suskaityt nesuspėjai… Sustojai nustebus pusiaukelėj štai. Vaikystės pėdų neieškoki palaukėj – Nuplovė jas rudenio liūtys seniai. Armonikos aidą pagriebus jaunystė Nubėgo į praeitį […]
Juozas Beniulis | 1972 3 rugpjūčio
Įvairių išsiskyrimų Žemėj būna – Ir skaudžių, ir abejingų, net šaltų. Skirias valandai, ir skirias amžinybei, Bet dažniausiai tiki, kad bus vėl kartu. Skiriasi su tėviške, gimtom seklyčiom, Su senais beržais ir motina žila. Skirias su geru draugu ar mylimąją, Su vaikystės pasakom ir mokykla. Tas likimas kartais toks negailestingas, Lyg rūstus karalius laikmečio soste. […]
Juozas Beniulis | 1972 3 rugpjūčio
Tuščia horizonte. Taip skaidru ir tuščia. Nei jokių troškimų, nei menkos vilties. Tik rugpjūčio saulė šypsos abejingai, Vėjas neša lapą, sužeistą kaitros… Abejingas žvilgsnis Troleibuso lange. Kažin kur kažkas dar juokiasi kažko… Aš skrendu pavėjui, kaip tas sausas lapas Nieko nebetrokštu, nieko nežinau. Abejingas džiaugsmui, Abejingas skriaudai. Nežinau, ką kelyje turiu prieit. Man rugpjūčio saulė […]
Juozas Beniulis | 1972 3 rugpjūčio
Džiaugsmas upėmis liejas aplinkui. Kiek laimingų, saulėtų veidų! O tavy – lyg du žvėrys įniršę – Draskos pyktis, juoda neviltis! Štai iliuzijos – krištolo rūmai – Subyrėjo, išnyko staiga… Per kieta jiems uola pasitaikė – Abejinga, šalta ir niūri. Ir tegu!.. Jeigu žmonės nemato, Ką turėtų tikrai pamatyt, Pasistengsiu prieš juos nusižemint, Pasislėpsiu vienatvės pily!.. […]
Juozas Beniulis | 1972 1 rugpjūčio
Aš – gluosnis, Pasviręs į vieškelio vingį, Be galo pamilęs kaimiečių dainas. Jų darnų skambėjimą, paprastą tiesą. Nuoširdų kantrumą iš žemės geriu. Ir svetimas man Abstraktumo pasaulis, Nemėgstu klaidžių labirintų ieškot. Aš – gluosnis, Pasviręs į vieškelio vingį, Todėl ir dainuoti kitaip negaliu. Gal juoksis kai kas Iš naivaus paprastumo, Sakys – jis netinkamas mūsų […]
Juozas Beniulis | 1972 1 rugpjūčio
Iš girių tolimų, miglos pasaulių Taip netikėtai išlenda Neris – Iš ten, kur pasislėpė mano saulė, Paskendus abejonių sūkury. Neris taip panaši į aštrų plieną – Jis primena man tėviškės lankas. Čia ateinu aš palydėti dieną. Palikti prietemoj mintis sunkias. Kažkas tenai rausvų dažų įliejo, Rieškučiomis prižarstė žiburių, O apačioj žmonių kelionės skrieja, Daugybė rūpesčių, […]
Juozas Beniulis | 1972 1 rugpjūčio
Ką, drauguži, Liūdna mums abiems? Ilgesys neramią širdį spaudžia? Vis galvoju apie ją kasdien, Gal ir ji neramią mintį audžia? Jočiau, jočiau Su tavim kartu, Pabalnojęs juodbėrėlį karštą! Neštų jis mane svajų taku, Apdangstytų mėnesienos marška. Gaila tik, Kad žirgo neturiu, Negaliu žirgelio dovanoti… To šaltinio vandenį geriu, Prie kurio jūs mėgot parymoti… Ir manoji […]