Juozas Beniulis | 1973 20 rugsėjo
Nesugrėbtas šienas Priekaištingai drybso Po sunkios, alsinančios kaitros, O dangus tamsėja Prieš neramią naktį, Apsitraukęs pranašais audros. Vėjas šaltas plėšos, Šiaušia purią kaugę, Baugiai niūkso miško juoduma. Virpa pilkas medis Lapų skrituliukais, Virš galvos tirštėja sutema. Mama, paskubėkim – Koks dangus pajuodęs! Šalta man, baugu ir neramu. Virpa drebulėlė Lapų skrituliukais, Audrą šaukia savo ošimu. […]
Juozas Beniulis | 1973 20 rugsėjo
Vėl užgeso raudono dangaus pakrašty Dar viena nemiegota naktis, Ir tarytum švelniai palytėta styga Širdį sudrumstė tavo daina. Priedainis: Nekukuoki, Gegutėle raiba, nekukuok – Taip sunku ant širdies, Taip kažko neramu. Tavo juoką Aš girdėjau, kada palikau Dar vaikystės dienom Pamylėtus laukus. Išėjau aš tą rytą sudie pasakyt Beržynėliui, gimtiesiems laukams, Na, o tu lyg […]
Juozas Beniulis | 1973 20 rugsėjo
Apjuosusi tolį Žydrų eglių siena Įrėmino mano Vaikystės peizažą. Mane šitos eglės Lyg motinos geros Liūliavo ir migdė Lopšinėm dar mažą. Jų rankos šiurkštokos, Nugairintos vėjų, Plačiai apkabinusios Mėlyną dangų, Liūdnai pamojavo, Paliekant gimtinę, Išeinant į kelią – Vingiuotą, nelengvą. Žinau – tebestovi, Žinau – tebelaukia, Paskendusios mėlyno Liūdesio jūroj. Didingos ir ramios, Atlaidžios ir […]
Juozas Beniulis | 1973 20 rugsėjo
Jūs – tolimi, Bet taip be galo reikalingi, Aplankote mane Kareiviškuos sapnuos. Labai retai Ir taip trumpai tesusitinkam Po neramiu skliautu Padangės tolimos. Galbūt ir jūs Dainų manųjų pasiilgot, Galbūt vieta tuščia Už šventinių stalų, O jūsų kasdienybės tėkmę – Lėtą, pilką – Nušviečia ryškūs žiburiai manų laiškų?… Kai grįšiu aš, Tikriausiai rytas bus rasotas, […]