Juozas Beniulis | 1974 20 rugpjūčio
Nenusimink, vaikine, jeigu tenka Palikt namus ir iškeliaut toli. Didžiuokis – tavo rankoms patikėta Graži ir didelė gimta šalis. Graudins tave išlydinčiųjų dainos, Išsiskiriant gal ašara nukris… Nusišypsok, aukščiau pakelki galvą – Tu jaunas. Tau dar viskas prieš akis! Nelengva būna kartais. Taip, nelengva. Bet tu nepasiduok, sukąsk dantis! Žinok, gyvenimas ne rožėm klotas, Sunkus […]
Juozas Beniulis | 1974 20 rugpjūčio
Nebuvai tu pas mus, Lietuvoj gintarinėj, Nematei jos žaliuojančių girių. Bet abudu tą pačią, tą pačią Tėvynę Saugom mes, juodaaki Tahire. Tolimieji Rytai. Šitas kraštas rūstokas Nuo gimtųjų namų mus atskyrė. Jų ilgėtis abudu vienodai išmokom, Neramus juodaaki Tahire. Ten toli mėlynakė jauna lietuvaitė Saugo savąjį ilgesį tyrą. Na, o ką juodakasė uzbekų mergaitė Rašo […]
Juozas Beniulis | 1974 1 rugpjūčio
Kai kovo vidurdienio saulėtas lašas Nukrinta nuo miegančio medžio šakos, Saulutės pažadintas pumpuras rąžos, Per žiemą migdytas klastingos pūgos. Paskui pamiškėj jaunos ievos pražysta, Joms tyliai dainuoja šermukšniai žali. Išdykusi siautėja miško jaunystė, Su ja eina meilė – pirmoji, tyli… Tebūsiu aš medis – šermukšnis svajingas, O tu man žaliuoki lyg ieva balta, Ir jau […]