Juozas Beniulis | 2000 20 gruodžio
Tu žemėlapy jo neieškoki – Ten nebūna mažyčių kaimelių, Bet ir pačią gūdžiausiąją naktį Į tą žemę surasiu aš kelią. Tu sustok, paklausyki, palauki – Vėl kažkur vyturėlis pragysta, Vėl atbėga Stonšaičių palaukėm Pasiklydusi mano vaikystė… „Stonšaičiai“ Kunkuliavo kaimas. Virė jame gyvenimas tarsi vanduo ant kaitrios ugnies. Dirbo, dainavo, džiaugėsi, juokėsi ir verkė, apkalbinėjo vieni […]
Juozas Beniulis | 2000 20 kovo
Dangus kiek nusišvietė, vėjas praplėšė debesų skiautes ir tapo šilčiau. Pats šlapumas. Laukuose sniego nė kvapo, kažkaip netikėtai greitai jis šiemet išnyko. Kokią savaitę kovas santūriai dalino giedras dienas, vakarais stogų apačios pasipuošdavo nelygiomis varveklių dantų eilėmis, naktimis silpnas šaltukas dar suspausdavo žemę – nespurdėk, pakentėk, viskam ateis laikas, tačiau įdienojus vėl imdavo smarkiai lašėti […]
Juozas Beniulis | 1972 10 liepos
(vaizdelis) Eh, tie stojamieji… Nepasakyčiau, kad jie kam atneša naudos – tiktai sutrumpina žmogaus gyvenimą, sugadina nervus ir, žinoma, skrandį. Kodėl protingų žmonių viršugalviai dažniausiai spindi prieš saulutę? Manot, kad iš gero gyvenimo? Oi, ne! Tai mokslas, tie baisūs rūpesčiai prieš daugybę praeityje likusių egzaminų juos taip nuskriaudė. Va, matot, kur šuo pakastas. Na, bet, […]