Juozas Beniulis | 1974 20 gruodžio
Žiūriu aš į tave Iš laiko ir atstumo tolumos. Žiūriu ir viską vertinu iš naujo. Ir patikėk – Dažnai, labai dažnai Matau žydruos sapnuos, Kaip jūra gintaro krantus skalauja. Sapnuojasi man tavo vyrai – Augaloti ir tvirti, Merginos tavo – šaunios mėlynakės. Sapnuojasi tasai Žalių, lietuviškų laukų rimty Ištirpęs tolimas vaikystės takas. Dabar aš pajutau […]
Juozas Beniulis | 1974 20 gruodžio
Armoniką ant kelių pasidėjęs, Tu valandėlę parimai. Jaunimas salėje linksmai klegėjo: „Ko, muzikante, nutilai?“ Pagroti prašė. Tu jų negirdėjai. Krūtinę spaudė maudulys. Įsiveržė į širdį šaltas vėjas, Gesino liepsną sūkurys. Bet tu staiga, linksmai pakėlęs galvą, Armoniką dvieilę pravirkdei, Ir salėje nutilo juokas, kalbos, Nušvito akys ir veidai… Armonika pro ašaras kvatojos, Krūtinėj siautėjo audra… […]