Juozas Beniulis | 1975 22 spalio
Grakšti kregždute, Šauk į skaidrų mėlį, Tiktai sugrįžk, Tik būtinai sugrįžk! Nes be tavęs Nuvys čia visos gėlės, Aptemdys žemę Pilkas liūdesys. Tava širdis, Paukštute šilkasparne, Keistai spurdės, Daužysis nerami… Tau nejauku gal bus Ant mano delno, Vilios tave Vėl toliai mėlyni? Tad būk laisva, Skrajoki, mano paukšte! Tegul akių Netemdo ilgesys. Mylėki svaigųjį Padangės […]
Juozas Beniulis | 1975 20 spalio
Tą dieną aš mačiau du žmones. Abu jie tebestovi akyse. Nors jau ne pirmą kartą supratau, Kad šitaip turi būt, Kad tai nekeičiama ir amžina tiesa, Kad laikas mums visiems vienodai Ir negailestingas, ir žiaurus – Vis tiek mane tas vaizdas sukrėtė. Pirmasis jų gulėjo juodame karste, Paskendęs jūroje vainikų ir gėlių. Gyvieji šlovino jo […]
Juozas Beniulis | 1975 6 spalio
O ta vėjuota rudenio naktis!… Kaip kartais reikia, Kad kažkas priglustų prie krūtinės, Kad švelnų skruostą Lūpomis paliestum, Išeinant palydėtų Karštas rankos paspaudimas! Ir jau tada Tegul dejuoja piktos v4tros, Tegul audra Apsiaustus medžių plėšo! Tik tokią naktį pajunti, Kaip reikia žmogui šilumos, Kaip reikia, Kad kažkas į kelią palydėtų, Kad savo ilgesį Turėtum kam […]