Juozas Beniulis | 1972 11 vasario
Ne egoistai mes… tačiau ateina laikas, Kada vien mums priklauso mėnesienos Žiedais gegužio padabintos dienos Ir tos jaunystės dainos. Toks ateina laikas. Ne egoistai mes… todėl, mamyt, nepyk Kad šiąnakt taip ilgai dukra negrįžo Pabelst į tavo langą nesiryžo. Nepyk – juk būname jauni tik vieną sykį. 1972m.vasaris
Juozas Beniulis | 1972 10 vasario
Du žmonės… vienas – ąžuolas šimtmetis, O kitas – lyg gležnutė atžala. Gyvenimo audrų daug matęs medis Dalinas metų išmintim žila. Gyvenimo keliai vagojo veidą. Galva pabalo jau seniai seniai. Vaikus į didį vieškelį išleido, Mažais anūkais džiaugiasi nūnai. Ir tamsios dienos praeity išnyks Net jos nesugebėjo užgesint Tą gerą šilumą akių. Ji liko Kad […]
Juozas Beniulis | 1972 3 vasario
Vasaris jau. Aptilo pūgos, Vidurdienį lašnoja nuo stogų. Ir žemę glėbesčiuoja rūkas, Plevena šiltas vėjas virš laukų. Bet ne pavasario tai dienos. Negalima tikėti vasariu. Negreitai dar pražys purienos Ir džiugins širdį giesmės vyturių. Bet kaipgi saule netikėti, Kai glamonėja klevo ji šakas? Sula, atrodo ims tekėti. Kas gali saule netikėti, kas? Ir tegul stūgaus […]