Taip norėtųs pasvajot žvaigždėtais vakarais…
Juozas Beniulis | 1971 3 birželio
Taip norėtųs pasvajot žvaigždėtais vakarais. Bet jau naktys nebe tokios kaip seniau. Juk atsimeni, kaip mes stovėjome ilgai, Tavo ranką kai savojoje laikiau?
Juozas Beniulis | 1971 3 birželio
Taip norėtųs pasvajot žvaigždėtais vakarais. Bet jau naktys nebe tokios kaip seniau. Juk atsimeni, kaip mes stovėjome ilgai, Tavo ranką kai savojoje laikiau?
Juozas Beniulis | 1971 3 birželio
Su pirmaisiais pavasario vėjais Aš norėčiau pasveikint tave. Gal užmirškime tai, kas praėjo, Juk pavasaris eina žeme!
Juozas Beniulis | 1971 3 birželio
Gelsta lapai, šalnų pakasti, Nes ruduo jau keliauja laukais. Gal todėl vis labiau aš tavęs Pasiilgstu rudens vakarais.
Juozas Beniulis | 1971 3 birželio
Ir tegu plaukia šitas laivas Nors šėlsta sūkuriai bangų. Pakeist negalima čia nieko, Jaunystę tik palikt sunku…
Juozas Beniulis | 1971 3 birželio
Mokytojai Bartužytei, mūsų prancūzistei, Į Paryžių linkim kuo greičiau nuvykt. Į viršūnę Eifelio užkopt, apsižvalgyti. Jokiu tik būdu tenai nepasilikt. O direktoriaus, mūsų mokyklos vadovo, Paprašytume mes nuolankia širdimi, Kad per chemijos pamokas jis kuo mažiau Mus bekaitintu jau su sieros rūgštimi. 1971m.
Juozas Beniulis | 1971 1 birželio
Ant sienos ji kabojo daugel metų, Nuo laiko pajuodavusi ir dulkina. Pajuodo kaspinai, kur ją kadaise puošė Seniai nutilo paskutinė jos daina. Graudžiu balsu gitara sudejavo, Vos švelniai paliečiau aš jos stygas. Jinai panoro sielvartą išlieti Tam, kurs ją vėlei palietė ranka. Seniai prie muzikanto kapo liūdi Beržai svyruokliai. Vien tiktai graudi daina Man primena […]