Juozas Beniulis | 1972 20 lapkričio
Tu rami, kaip lygumų plačioji upė, Plaukianti tarp žydinčių, vešlių krantų. O ašai – lyg tas kalnų krioklys audringas, Tarp uolų blaškausi, vietos nerandu. Eina dienos, teka upės, nesustoja, Aš blaškausi, klystu, ieškau, nerandu, O tu vis tokia rami, tarytum upė, Plaukianti tarp žydinčių, vešlių krantų. Ir dažnai, išklydęs iš tiesiausio kelio, Aš ir vėl […]
Juozas Beniulis | 1972 20 lapkričio
Baltas, baltas mano kelias. Tik tos mintys juodos – kaip naktis. Tyliai liūdi aukštos eglės, Tolyje – miglota ateitis. Baltas kelias – juodos mintys. Ieškai ir nesurandi kaltės, Nebenori prisiminti Vakar išdainuotos praeities… Baltas kelias – į gimtinę, Tik… ne visada juo lengva eit. Slegia mintys lyg švininės, Skriaudas tos pamirštamos negreit. Per anksti aš […]
Juozas Beniulis | 1972 20 lapkričio
Vėl iš naujo žvelgi į „Saulutės“ lapus Daugel kartų vaikystėj vartytus, Vėlei patiri pamirštą džiaugsmą. Atsistoji prieš juos, Ir daugybe akių Taip nedrąsiai, Taip klausiamai žiūri – Į tave žvelgia tavo vaikystė… Nedrąsu. Nurausti kaip pirmokas staiga, Nes ir tau juk ne viskas dar aišku, Dar pačiam noris daug ko paklausti… Bet jie žiūri. Ir […]