Juozas Beniulis | 1972 3 rugsėjo
Rodos, viskas paprasta ir aišku, Nebėra nei skausmo, nei kančių. Virpančiom širdim atplėšiam laiškus, Vėl ir vėl juos skaitom iš pradžių. Netikėtai širdį nerimas suspaudžia, Kai žinai – kažkam nusikaltai. Pajunti beviltiškai ir skaudžiai – Nenorėjai, bet nusikaltai… Argi tu kalta, kad pirmą meilę Įžiebei staiga ir man, ir jam? Tau sunku. Bet man jo […]
Juozas Beniulis | 1972 3 rugsėjo
Negirdėsim šiąnakt Sidabrinės giesmės, Nes pavasarį jau Išlydėjom seniai, Bet mūs širdys vis tiek Kaip gegužy plazdės, Kaip birželyje vėl Mums žydės jazminai… Priedainis: Ir tikiu, kad lauksi tu, Kai išeisiu aš toli, Mėnesienoj daug naktų Prarymosi tyli. Paprašysiu aš tavęs Kantriai saugot mūs dainas. Jos ir vėliai mus nuves Į gegužio dienas Ko vis […]
Juozas Beniulis | 1972 3 rugsėjo
Iš kaimyno vaišių aš namo einu, O mane palydi tuzinas velnių… Kur tiktai pažvelgsi – stypčioja velniai, Badosi, mekena tartum avinai. „Gal prilupti vieną – ir pabėgs kiti?“- Nušviečia man galvą nuostabi mintis. Nieko nebelaukęs, griebiu vieną jų Ir, atsivėdėjęs, tarp ragų trenkiu!.. – Ką, dar neužteko? Dar mažai gavai? Tuoj dar tau pridėsiu! – […]
Juozas Beniulis | 1972 3 rugsėjo
Rugsėjo ramumoj paskendo medžiai – Žali dar, šventiška tebealsuoja, Pabūgę to negailestingo svečio, Kurs šnabždančiai, geltonai taką kloja… Sustojo tarsi pagyvenę žmonės – Daug metų, daug patyrę, surimtėję. Ne tos jau dienos, ir ne tos svajonės… Brandus rugsėjis giriosna atėjo. Patyrę sunkų praradimo skausmą, Kai ką ilgon kelionėn išlydėję, Pakluso medžiai amžinajam šauksmui, Kurs su […]
Juozas Beniulis | 1972 3 rugsėjo
Kai kada namo sugrįžta Sūnūs palaidūnai… Pareinu ir aš – Likimo mėtytas, blaškytas. Pareinu štai tokią naktį, Kai perkūnai Skriaudžia medį: Seną, vienišą, lietų sulytą… Apkabinęs uosį, aš prašau, Kad jis atleistų Už skriaudas sunkias Ir už dienas, praleistas vėjais, O jisai nustebęs žiūri Į keleivį keistą, Kurs prieš daugel metų Laimės susirast išėjo… Nežiūrėkit, […]
Juozas Beniulis | 1972 3 rugsėjo
Jeigu nesulauktum… Jeigu šitaip atsitiktų – Neberodyčiau tau savo sielvarto dainų, Nes nežinau, Kad jos be atgarsio vis tiek paliktų – Tarsi mėlyna banga Į sieną akmenų… Bet širdy raudočiau Taip, kaip niekas neraudojo – Gal tik rudeninė vėtra kaukimu klaikiu?.. Jeigu nesulauktum… Bet tavim tikiu, mieloji, Taip, kaip niekas netikėjo. Tavimi tikiu… 1972m.rugsėjis
Juozas Beniulis | 1972 3 rugsėjo
Kai ką iš mūsų atėmė jau laikas, Kai ką palikti buvo taip sunku. Aš vėl grįžtu. Grįžtu, iš kur išėjom, Pažystamų, daug vaikščiotu taku… Ar bepriimsit? Aš jau ne dalyvis – Kaip svečias pažiūrėsiu iš šalies… Tik pažiūrėsiu ir… išeisiu vėlei Iš tos senosios pasakų pilies. O gal būt?.. Gal dar nors trumpam pajusiu, Kad […]
Juozas Beniulis | 1972 3 rugsėjo
Paprastas tas vardas. Nieko ypatingo. Panašių į jį pasaulyje – šimtai. Savyje nesaugo nieko paslaptingo, Tariamas kasdieniškai ir paprastai. Nežinau, kada jis tapo man brangiausiu, Nuskambėjęs lyg pavasario daina. Rodos, niekad, niekad nepaklausiau, Kaip tave vadinti, mylima… 1972m.rugsėjis
Juozas Beniulis | 1972 3 rugsėjo
Krinta žvaigždės. Sužiba trumpai ir ryškiai – Kaip jaunystė Kaip gyvenimas prasmingas – Ir užgęsta… Dar palauki, Nenueiki, mano fėja – Aš norėjau, Kad tas kelias nesibaigtų Visą naktį… Išdidi tu – Tarsi ta pušis prie šilo, Kur pamilo Vienišą palaukės gluosnį – Vėjų draugą. Tenukrinta Visos rudeninės žvaigždės – Akys baikščios,- Tu man šitą […]
Juozas Beniulis | 1972 3 rugsėjo
Mirtis, piktai, ryžtingai kaukdama, Negailestingai įsirėžė į kamieną – Audros pradėtą darbą ruošias baigt. Bet nedreba bebaimė jo širdis, Nors jau gyvybės žalią dainą Ryžtingai kėsinas nutraukt žmogus. Ten, kur skausmingai rausta vakarai, Nukrypo seno medžio žvilgsnis – Žaliajam miškui reikia tart sudie… Prisiminė jaunystės vakarai, Kada jis žaisdavo su vėtrom, Kada stovėjo milžinu žaliu. […]