Juozas Beniulis | 1972 3 gegužės
(mokyklos baigimo proga) Mes XIV laidos abiturientai, Kažkaip netyčia sužinojom, Kad teks egzaminus laikyti, Bet jų labai jau nepabūgom, Nes įžūlumo mums užtenka (jei norit, jums paskolint galim) Mes – užkietėję optimistai, Paliekam dešimtokams raštą Be galo svarbų ir reikšmingą. Jisai testamentu vadinas. Bet jūs paklausit: – kam gi reikia Šitokio keisto dokumento, Jei mirt […]
Juozas Beniulis | 1972 3 gegužės
Nors nevienas varpelis mus kvietė Atsisveikint su klasės draugais, Bet norėčiau aš tau palinkėti, Kad svajonės greit virstų daigais
Juozas Beniulis | 1972 3 gegužės
Taip jau reikia. Visi juk išeina, Nes takelio atgal nebėra… Čia pamilom moksleivišką dainą, Čia ji tapo visiems mums bendra.
Juozas Beniulis | 1972 3 gegužės
Daug draugų dar gyvenime rasi, Ne su vienu likimas suves. Bet nereikia užmiršt bendraklasio, Kad kiti neužmirštų taves.
Juozas Beniulis | 1972 3 gegužės
Gal nuvys dovanotosios gėlės, Kaip nutilo skambučio daina? Bet paliks ta kukli nuotraukėlė, Kad primintų laimingas dienas.
Juozas Beniulis | 1972 3 gegužės
Mūsų suole užgimus draugystė Te išliks atminty kuo ilgiau, Nes vingiuoti takeliai jaunystės Nebeves į mokyklą daugiau.
Juozas Beniulis | 1972 1 gegužės
Tą vakarą man vakarinė sakė, Kad naktį jau neteks užmigt. Nenuorama paukštužė dalgį plakė, Vaikystę šaukė pasitikt. Ir aš ėjau. Ėjau gimtom palaukėm. Viliojo nuostabi naktis. Gaivus vėjelis pūsčiojo taip jaukiai, Šypsojos švelniai pilnatis. Gimta sodyba palei juodą girią. Rymojo metų snauduly. Vyšnaičių – nuotakų baltumas tyras Prie vartų švietė iš toli. Tu, rodos, taip […]
Juozas Beniulis | 1972 1 gegužės
Ėjo metai. Išlydėdavom kitus. Ir, gal būt, kiek pavydėjom jiems. O dabar štai jau pro tuos pačius vartus Iškeliauti tenka mums patiems. Taip norėtųsi kažką šviesaus palikt, Ką ilgai galėtum prisimint. Sako, eisim ryto saulės pasitikt, Senąją tradiciją atmint. Ne, ne saulę, o likimą reiks sutikt, Nes išeiname negrįžtamai. Turim rūpesčius mažus, džiaugsmus palikt Ten, […]
Juozas Beniulis | 1972 1 gegužės
Jau to džiaugsmo triukšmingo užtenka. Paukščiams reikia ramybės, tylos. Iš pavasario puotos jie renkas, Įsiklausę į šauksmą gamtos. Tad, gal būt, netrukdykim skraidūnams. Tegu tęsias didžioji tyla – Kad dejuotų koduotos prie liūno, Kad čirškėtų špokai inkile, Kad braidytų po pievas rasotas Tie išdidūs baltieji gandrai. Kad raiboji beržyne kukuotų Ir čiurlentų laukuos vyturiai, Kad […]