Juozas Beniulis

Ankstyvo rudenio diena
Lengvoj migloj ištirpo,
O mano nerimas staiga
Gelsvu lapu susirpo.

Nejaugi jau tikrai šalna
Ateina į širdį?
Dar trokštu būti mylima
Ir džiaugsmą vėl patirti.

Išliko laimės ilgesys,
Jaunai širdis dar plaka
Tik metai metai pro mane
Tarytum upės teka.

Atrodė taip toli riba,
Kur vasara išeina.
O štai, pažvelki, – jau miškai
Lapus į auksą maino…

Bet aš dar netikiu, kad jau
Gyvenimas praeina –
Aš dar nespėjau sudainuot
Skambiausią savo dainą!

Ne visos dienos rudenį
Niūriom spalvom žymėtos –
Dar meilei, šypsenai, dainoms
Ir džiaugsmui liko vietos.

Juk netgi žemė tuo metu,
Kai viskas išdalinta,
Šalnos ankstyvos paliesta
Naujom spalvom nušvinta.

Tema: Vėlesni eilėraščiai