Juozas Beniulis

Pažįstamas braižas…vos keletas žodžių –
O širdį ir vėlei sugėlė.
Ir kam gi, mieloji,
Iš vieškelio dulkių
Nuvytusį žiedą pakėlei?

Atrodo – praėjo,
Seniai neskaudėjo,
Negrįžtamai dingo, nutolo.
Tarytum žvaigždutė –
Šviesi vakarinė –
Šaltai man žibėjai iš tolo.

Atrodo – nebuvo ir priekaišto žvilgsnių,
Nei žodžio, su nuoskauda tarto.
Staiga pasiklydę,
Viens kito neradę,
Supratom – ieškoti neverta.

Neverta šiandieną vėl aitrinti širdį,
Kas dingo – to jau negrąžinsi.
Kažin kaip norėtum,
Į mūsų jaunystę
Takelio atgal nepraminsi.

Tema: Vėlesni eilėraščiai