Išeis. Išnyks…
Juozas Beniulis | 2000 20 gruodžio
Išeis. Išnyks. Ją laikinai pamiršim, Mus vasara spalvinga pasitiks. Bet tau, vaikystės nuostabi gėlele, Nei rožės, nei gerberos neprilygs.
Todėl ir neverta…
Juozas Beniulis | 2000 20 gruodžio
Todėl ir neverta Daugiau man rašyti – Juk viskas pradingo, nutolo… Tu būk man žvaigždutė – Šviesi, vakarinė – Ir švieski, ir šildyk iš tolo
Varnėnas
Juozas Beniulis | 2000 20 gruodžio
Palauk, kas tai? Nejaugi pasigirdo? Bet ne – tu jau tikrai kažkur esi! Toks mielas, toks pažystamas ir šiltas. Toks šelmiškas tas tavo švilpesys. Ak štai kur tu, išdykėli sparnuotas – Senutėj samanotoj obely! Grįžai gimtinėn šauksmo paviliotas, Nepasiklydai tolimam kely. Kaip blizga saulėj juodas tavo frakas. Užvertęs galvą giedi iš širdies. Tava giesmė lyg […]
Tik šimtas dienų…
Juozas Beniulis | 2000 20 gruodžio
Tik šimtas dienų, Jau tik šimtas dienų Lig finišo – Kryžkelės – Starto. Bus rytas – Širdis suvirpės, išeinu, Sustosim nedrąsiai prie vartų. Mūs dienos – upokšniai pašėlę Per akmenis veržias, putoja Jaunystė mokykliniam suole Užvertusi galvą kvatojas. Tik vieną vienintelį kartą Tai būna – ateina – praeina. Pro klasės duris į pasaulį Išsinešam savąją […]
Moters ruduo
Juozas Beniulis | 2000 20 gruodžio
Ankstyvo rudenio diena Lengvoj migloj ištirpo, O mano nerimas staiga Gelsvu lapu susirpo. Nejaugi jau tikrai šalna Ateina į širdį? Dar trokštu būti mylima Ir džiaugsmą vėl patirti. Išliko laimės ilgesys, Jaunai širdis dar plaka Tik metai metai pro mane Tarytum upės teka. Atrodė taip toli riba, Kur vasara išeina. O štai, pažvelki, – jau […]
Pažįstamas braižas…
Juozas Beniulis | 2000 20 gruodžio
Pažįstamas braižas…vos keletas žodžių – O širdį ir vėlei sugėlė. Ir kam gi, mieloji, Iš vieškelio dulkių Nuvytusį žiedą pakėlei? Atrodo – praėjo, Seniai neskaudėjo, Negrįžtamai dingo, nutolo. Tarytum žvaigždutė – Šviesi vakarinė – Šaltai man žibėjai iš tolo. Atrodo – nebuvo ir priekaišto žvilgsnių, Nei žodžio, su nuoskauda tarto. Staiga pasiklydę, Viens kito neradę, […]
Tai jau buvo
Juozas Beniulis | 2000 20 gruodžio
Tu žemėlapy jo neieškoki – Ten nebūna mažyčių kaimelių, Bet ir pačią gūdžiausiąją naktį Į tą žemę surasiu aš kelią. Tu sustok, paklausyki, palauki – Vėl kažkur vyturėlis pragysta, Vėl atbėga Stonšaičių palaukėm Pasiklydusi mano vaikystė… „Stonšaičiai“ Kunkuliavo kaimas. Virė jame gyvenimas tarsi vanduo ant kaitrios ugnies. Dirbo, dainavo, džiaugėsi, juokėsi ir verkė, apkalbinėjo vieni […]
Pralaimėjimas
Juozas Beniulis | 2000 20 gruodžio
Nutilo vėjas. Į alksnius sudužo. Dangus – žaizdre įkaitus geležis. Lyg medis, žaibo perskeltas, palūžau, Lyg ta Žaliojoj nukirsta pušis. Ar žemuogė, ar mano kraujo lašas Prisirpo kvepiančioj lankos žolėj? Kur Pyvesa raudona vilnį neša, Ko žilas gluosnis dūsauja giliai? Januškų pusėj – paskutiniai šūviai, Arklių žvengimas, brolių aimana, Nejaugi viskas jau? Nejau pražuvom? Nejau […]
Mūs plati giminė
Juozas Beniulis | 2000 20 gruodžio
Mūs plati giminė – rudeniop… Tartum varpos – Sunkyn ir žemyn. Vis dažniau Autostradom ir vieškeliais skubam Ne į džiaugsmą, Ne savo dainų išdainuot. Vis dažniau – Į palatų nejaukų baltumą… Vis dažniau – Tos naujienos Kaip akmenys sunkios… O tada jau visi Iš visur susibėgam Paraudoti, Padūsaut, galvom palinguot, Pasiguost, Kad gyvenimas kieta ranka […]