Juozas Beniulis

Tu rami, kaip lygumų plačioji upė,
Plaukianti tarp žydinčių, vešlių krantų.
O ašai – lyg tas kalnų krioklys audringas,
Tarp uolų blaškausi, vietos nerandu.

Eina dienos, teka upės, nesustoja,
Aš blaškausi, klystu, ieškau, nerandu,
O tu vis tokia rami, tarytum upė,
Plaukianti tarp žydinčių, vešlių krantų.

Ir dažnai, išklydęs iš tiesiausio kelio,
Aš ir vėl į tavo lygumas grįžtu.
Nes tu man be galo reikalinga, upe,
Plaukianti tarp žydinčių, vešlių krantų.

1972m. lapkritis

Tema: Pirmieji eilėraščiai