Pirmą kartą
Vėl iš naujo žvelgi į „Saulutės“ lapus
Daugel kartų vaikystėj vartytus,
Vėlei patiri pamirštą džiaugsmą.
Atsistoji prieš juos,
Ir daugybe akių
Taip nedrąsiai,
Taip klausiamai žiūri –
Į tave žvelgia tavo vaikystė…
Nedrąsu.
Nurausti kaip pirmokas staiga,
Nes ir tau juk ne viskas dar aišku,
Dar pačiam noris daug ko paklausti…
Bet jie žiūri.
Ir tu nežinot negali,
Jiems tu viską žinai.
Tad padėki
Toms akims susirast tiesų kelią.
1972m.lapkritis – Pažvelsis
Komentarai
Komentuoti
Butina prisijungti norint komentuoti.