Juozas Beniulis

Vidur žiemos, snieguotą sausio naktį,
Aš išėjau klajoti po laukus.
Melsvi šešėliai nepaliauja sekti
Man iš paskos – pabėgt nuo jų sunku.

Iš tolo, pro raštuotus pirkių langus,
Vos beprasiskverbia blanki šviesa.
Žvaigždučių šaltas spindesys padangėj
Ir žemė – nebyli, balta visa.

Iš tolumos speiguotos tyliai plaukia
Kažkoks skausmingas aidas. O mėnuo
Taip abejingai klausosi, kaip kaukia
Iš skausmo vienišas benamis šuo…

Ir šiąnakt taip norėtųs pamatyti
Nors keletą žiedelių, dėmę žalumos.
Tačiau žinau – darželiai užpustyti,
Gyvybės laukia kovo šilumos.

1972m.sausis

Tema: Pirmieji eilėraščiai