Motinos ašaros
Iš naktinio dangaus gilumos
Krinta žvaigždės, apšviesdamos mus –
Reiškia vėl nepaklausė mamos
Kažkuris palaidūnas sūnus…
Bąla žemė, šalnų sugelta,
Ir apsninga juodžiausi plaukai…
Joms pati skausmingiausia žaizda –
Negeri, nedėkingi vaikai.
Išvažiuojam kas sau, o namuos –
Amžina, negrąžinta skola…
Kaip dažnai pasigendam mamos,
Kai už slenksčio sutinka tyla…
1976 m. vasaris, Vilnius
Komentarai
Komentuoti
Butina prisijungti norint komentuoti.