Juozas Beniulis | 1976 1 liepos
O aš juk norėjau tau jūrą parodyt… Ją rodžiau kitiems. Ir nieks nesuprato, Ko šėlo dejuojančios bangos, Ko smėlis kapojo blauzdas, Ir nieks nesuprato, Kad jūra krūtinėj Pasiutusį ritmą bangavo… Aš jūrą parodžiau kitiems. Pradingo tarp kopų Nesurastas mūsų takelis, Ir vėjas, toks vienišas vėjas Pušies vainike netikėtai įstrigo. Aš jūrą parodžiau kitiems. O tu […]
Juozas Beniulis | 1976 22 vasario
Aš žinau – tu liepa, Vėtrose auginta, Niekada nebuvus Šiltnamio rože. Bet ir liepos gražios, Kai žiedais nušvinta, Kai paskęsta saulė Gintaro laše. Toks dulkėtas kelias Man po kojom raitos, Laimės išsiilgęs Klupdamas ėjau. Tu mane pagirdei, Pakelės mergaite, Tik kodėl tavęs aš Nemačiau anksčiau? Lieknąjį kamieną Rankom apsivijęs, Visas pasinėriau Tavo žieduose, Ir per […]
Juozas Beniulis | 1976 21 vasario
Tu ir pati, tikriausiai, nežinai, Kad tavo žodis, žvilgsnis, šypsena – Tai kažkieno įaudrinti sapnai, Ir kažkieno šviesi, skambi daina. Giedriausią dangų tu aptraukt gali Juodžiausiu skausmo debesim. Kažkam pūgų pikčiausiam siautuly Pavasario skambėjimą neši. O aš dabar –lyg įtempta styga. Paliesi švelniai – nuskambėsiu tau Pavasariško vėjo dvelkimu, Užgausi šiurkščiai – nebeliks daugiau Staiga […]
Juozas Beniulis | 1976 20 vasario
O atsitiko tai Judrėnų aštuonmetėj… *** Užpustė sniegas blizgančius mokyklos langus, O viduje – jauki ramybė, šiluma. Ir štai staiga į šitą saulėtą padangę Lyg viesulas įsiveržė baisi žinia: „Reik sukonstruoti agitmeninę brigadą!” Vidur dienos Judrėnuose pajuodo saulė, Padangėje sušvito kruvina žara… Tikriausiai, nieks dar taip nesukrėtė pasaulio, Kaip sukrėtė Judrėnus ši trumpa žinia. Ar […]
Juozas Beniulis | 1976 15 vasario
Iš naktinio dangaus gilumos Krinta žvaigždės, apšviesdamos mus – Reiškia vėl nepaklausė mamos Kažkuris palaidūnas sūnus… Bąla žemė, šalnų sugelta, Ir apsninga juodžiausi plaukai… Joms pati skausmingiausia žaizda – Negeri, nedėkingi vaikai. Išvažiuojam kas sau, o namuos – Amžina, negrąžinta skola… Kaip dažnai pasigendam mamos, Kai už slenksčio sutinka tyla… 1976 m. vasaris, Vilnius
Juozas Beniulis | 1976 15 vasario
Pabūkim nuoširdžiais ir paprastais. Tokiais, kaip esame, pabūkim. Ir neskubėkim vienas kito teist – Kitaip užtemdys saulę rūkas. Tegul kai kas išlieka paslapty – Ne viską žodžiais pasakysi… Juk nuo tiesos lig melo taip arti – Kai bus vėlu, atgal negrįši. Atleisk, tikėk, tikrai ateis diena, Kai bus ne galo viskas aišku, Tik atsimink – […]
Juozas Beniulis | 1976 10 vasario
Kažkas ne taip. Kažkur prasilenkėm. Kodėl? Atleisk, gal net paklausti teisės neturiu? Prakeiktas ilgesy, atsėlinai ir vėl, Vėl užklupai mane tarp sienų keturių. Sakyki, ilgesy, Kaip man pabėgti nuo tavęs? Kada ramybėje paliksi, pasakyk? Pulsuoji gyslomis įkaitusia srove, O širdyje vien nuosėdom juodom lieki. Net ten, dainų ir juoko verpete buvai. Kažkas juk džiaugėsi, kvatojosi […]
Juozas Beniulis | 1976 4 vasario
Tyliai verkė beržas žalias, Tirpo saulėj vyturiai, Kai nemylimą mergelę Saulei tekant bučiavai. O tada dar nežinojai, Kad sau laimę sudaužei… Beržas tyliai ašarojo, Kai saulėteky grįžai. Vai žinojo tas berželis, Ko šį rytą netekai. Ech, nenuorama berneli, Kam netiesą jai sakei?.. Na, o ta, kurią mylėjai, Jau tavęs nebepažins. Kam gi skausmą tau reikėjo […]
Juozas Beniulis | 1976 5 sausio
Man reikia tos melodijos, seneli,- Nesudėtingos, baisiai paprastos. O kryžiai bėga, bėga palei kelią Be jausmo, be apgaulės, be klastos. Dar mums čia daug kas pažadėta – Auksinės pievos ir juoda audra, Paparčio žiedas bus, naktis žvaigždėta, Vis negalėsime kažko surast.. O žingsniai mūsų bus lėti ir skubūs, Kelionės dulkės ant veidų nusės. Ir švelnūs […]
Juozas Beniulis | 1976 2 sausio
Dangus apdovanojo žiedą trapų Tyra bekraščio ilgesio spalva. Upelis, pasigriebęs rusvą lapą Gyvai nuvinguriuoja pro tave. Ne, neprilips pavasariškas purvas Prie tavo žiedlapių melsvų – Tegul nenuorama upelis burba, Tegul aplink tiek lapų negyvų. Tiktai šalnos tau reikia pasisaugot – Jinai tokia klastinga ir pikta. Ateina paryčiui ir žiedus smaugia Negailestinga, kaukėta ranka. O prie […]