Juozas Beniulis | 1972 1 gegužės
Jau to džiaugsmo triukšmingo užtenka. Paukščiams reikia ramybės, tylos. Iš pavasario puotos jie renkas, Įsiklausę į šauksmą gamtos. Tad, gal būt, netrukdykim skraidūnams. Tegu tęsias didžioji tyla – Kad dejuotų koduotos prie liūno, Kad čirškėtų špokai inkile, Kad braidytų po pievas rasotas Tie išdidūs baltieji gandrai. Kad raiboji beržyne kukuotų Ir čiurlentų laukuos vyturiai, Kad […]
Juozas Beniulis | 1972 2 balandžio
Tu paklausyk. Girdi, kaip žemė geria Gyvybės eleksyrą – lietų? Laukuos jau šviesžalis aksomas želia, Miškai pilni giesmių saulėtų. Ar tu jauti, kaip pumpurai pritvinkę Jau plėšia apdarą žieminį? Vėl vakare lakštutė giesmininkė Ringuos giesmelę sidabrinę. Ar tu jauti, kaip kibirkštis mažytė Užsižiebė širdyse mūsų? Tai, gal būt, saugokime ją – tešvyti. Pridenkime nuo vėjo […]
Juozas Beniulis | 1972 2 balandžio
Na, štai drauguži, vėl mes susitikom, Praleidę baltas negandų dienas. Papasakok man, kas kely nutiko, Kaip sekės tavo skrydis į dausas? Senoji obelis tavęs taip laukė, Lyg motina paklydėlio sūnaus. Gimtasis lizdas vėl namolei šaukė, Ir nepabūgai kelio tu sunkaus. Štai atnešei man vėl vaikystės rytą Tą pačią giesmę trauki, kaip kadais. Ji – lyg […]
Juozas Beniulis | 1972 8 kovo
Iš praeities gilios atėjus, Į mūsų lūpas patekai. Tu, ilgus šimtmečius skambėjus, Ir šiandien dar nenutilai. Prie Nemuno gyveno žmonės Ir laistė prakaitu laukus. Įliejo į dainas svajonę Apie šviesius, gražius laikus. Įpynė motina lopšinėn Tą meilę tėviškės laukams. Dažniau parsriskite gimtinėn, Dainavo motina vaikams. Svajingai leidosi saulutė Ir klausėsi tylios dainos. Darželyje žaliavo rūtos, […]
Juozas Beniulis | 1972 8 kovo
Pagal „mane močiutė barė“ Vienuoliktokės mūsų Tai bent merginos puikios! Visur, visur suspėja, Vis būna pirmutinės. Iš jų, turbūt, „vikriausia“, Bus Saudargaitė Zina. Tik gaila, užklasinėj Veikloj nedalyvauja. O ta Juzefa mūsų Oi, eiklias kojas turi! Pralenkus autobusą ???… atkūrė. Yra dar dvi Janinos, Abi skirtingo ūgio. Vienai dar augti reikia, Kita palaukti turi. Viliutė […]
Juozas Beniulis | 1972 7 kovo
Pro langą atvirą dūmelis smilksta, Liepsnelė ryja popieriaus lapus. Ir skausmas po truputi rimsta, tilsta, Ir širdgėla mažesnė jau perpus. Baltais žiedais už lango vyšnios žydi, Bitutė dūzgia mano kambary. Žiedų ieškojo ji, bet štai paklydo Ir blaškosi čia, dūmų sukury. Žiūriu į liepsną aš. Ir tegu ryja Ji tuos žodžius, taip laukiamus kadais. Man […]
Juozas Beniulis | 1972 7 kovo
(su muzika) Jau geso paskutinės žvaigždė, kai grįžau. Su jom užgeso paskutinės viltys, O aš tiek daug norėjau pasakyti tau… Raudona saulė ruošėsi pakilti. Aš supratau – tu nebenori susitikti. Jau negaliu tavęs sava vadinti. O, vis dėl to, skaudu. Skaudu svajas palikti. Ir tenka sielvartą dainoj skandinti. Sudužo viltys lyg pavasario ledai, Kažkur iš […]
Juozas Beniulis | 1972 3 kovo
Žali šilai džiugiai ir gaiviai ošė, Gegužės rytas traukė paklajot. Rinkau po kruopelytę jojo grožį. Ir taip norėjos paukšteliu skrajot… Tenai, žalioj palaukėj, prie pat kelio, Baltų žiedelių krūmą pamačiau. Ieva jaunystę supo ant šakelių – Taip traukė pažiūrėti iš arčiau. Bet aš staiga sustojau netikėtai – Iškilo prieš akis niūrus stuobrys. Palikę praeity gegužiai […]
Juozas Beniulis | 1972 3 kovo
Platybėj žydrynės nušvito Pavasario saulė karšta. Kas gali liūdėt tokį rytą, Dalužė karti kam skirta? Pavasaris džiaugsmą dainuoja Upeliais veržliais ir srauniais. O gluosnis saulužei mojuoja Žvakelėm – kačiukais švelniais. Ir šovė į skaidrią žydrynę Mažytis, kuklus vieversys. Pasveikinti saulę auksinę Pakilo. Tuojau štai pragys. Aukštyn, vis aukštyn vieversėlis. Išnyko, neliko matyt. Tik plauko lengvai […]
Juozas Beniulis | 1972 11 vasario
Ne egoistai mes… tačiau ateina laikas, Kada vien mums priklauso mėnesienos Žiedais gegužio padabintos dienos Ir tos jaunystės dainos. Toks ateina laikas. Ne egoistai mes… todėl, mamyt, nepyk Kad šiąnakt taip ilgai dukra negrįžo Pabelst į tavo langą nesiryžo. Nepyk – juk būname jauni tik vieną sykį. 1972m.vasaris