Juozas Beniulis | 1973 20 rugsėjo
Apjuosusi tolį Žydrų eglių siena Įrėmino mano Vaikystės peizažą. Mane šitos eglės Lyg motinos geros Liūliavo ir migdė Lopšinėm dar mažą. Jų rankos šiurkštokos, Nugairintos vėjų, Plačiai apkabinusios Mėlyną dangų, Liūdnai pamojavo, Paliekant gimtinę, Išeinant į kelią – Vingiuotą, nelengvą. Žinau – tebestovi, Žinau – tebelaukia, Paskendusios mėlyno Liūdesio jūroj. Didingos ir ramios, Atlaidžios ir […]
Juozas Beniulis | 1973 20 rugsėjo
Jūs – tolimi, Bet taip be galo reikalingi, Aplankote mane Kareiviškuos sapnuos. Labai retai Ir taip trumpai tesusitinkam Po neramiu skliautu Padangės tolimos. Galbūt ir jūs Dainų manųjų pasiilgot, Galbūt vieta tuščia Už šventinių stalų, O jūsų kasdienybės tėkmę – Lėtą, pilką – Nušviečia ryškūs žiburiai manų laiškų?… Kai grįšiu aš, Tikriausiai rytas bus rasotas, […]
Juozas Beniulis | 1973 20 rugpjūčio
Bus naktis. Lies mėnulis sidabrą. Tavo kelią šešėliais nuklos, O prieš rytą mieguisti šuneliai Vis ardys žalsvą skraistę tylos. Tuo keliu Gal iš šokių pavargus, Bet laiminga tu grįši, miela, Gal jau kitas vaikinas per sodžių Apkabinęs tave, eis šalia?… Bus naktis. Vėlei keisis sargybos. Aš stovėsiu savajam poste, Ir tokia pat žalsva mėnesiena Gaubs […]
Juozas Beniulis | 1973 20 liepos
Nutilo sunkūs mūsų žingsniai, Nusėdo dulkės kelyje, Ir vėlei neprašytas svečias Pabudo mano širdyje. Tyliai atplaukė į širdį Ilgesio motyvas, Kur dainuodavo pjovėjai Rytmetį ankstyvą. Neįprastai kiek ir keistokai Suskambo posmai šios dainos. Lietuviai mes, iš ten, kur gęsta Pavargus saulė už kalvos. O tenai dabar pats laikas Dobilams žydėti, Bernužėliui mėlynakę Jauną pamylėti… Ten […]
Juozas Beniulis | 1973 20 liepos
Berniukai užsivilko uniformas… Du metai prieš akis Nelengvo kario kelio, Naktų bus daug Bemiegių, neramių, Ir vėtrų, ir pūgų Reiks nugalėt nemaža, Tačiau Tėvynė šaukia – Reikia eit. O jie juk dar berniukai – Trumpai kirpti plaukai, Ir akys kiek naivokos… Bet laikas jau Pradėti bręst, tvirtėt, Kad nugalėtum piktą vėtrą, Kaip nugali žvaigždėti Sakalai. […]
Juozas Beniulis | 1973 20 birželio
Pamerkit rasotą alyvų šakelę, Kai saulė raudona užges. Ir, jei nesugrįžčiau iš didelio kelio, Skausmingai primins ji mane… Pernakt tolumoj traukiniai gūdžiai kaukė Ir vėtra siūbavo medžius. Gimtinės berželiai, tikėkit ir laukit, Aš vėlei sugrįšiu pas jus. Pareisiu, kai šviesžalį, gležną lapelį Vėl skleisit gegužio rytais. Sugrįšiu iš didelio, tolimo kelio, Ir vėl bus, kaip […]
Juozas Beniulis | 1973 20 gegužės
Prisiminimų skaudžios bangos Vis dar skalauja mano krantą. Naktim seni sapnai aplanko Ir užmirštus takus vėl randa. Tik tau atvert galėjau širdį Ir viską, viską pasakyti… Likimas lėmė išsiskirti, Nebepažinti vienas kito. Mus skiria ilgas, ilgas kelias, Išsiskyrimo skaudūs žodžiai. Nuvarstė žiedlapius šakelė Ir niekas jos nebepaguodžia… Liūdnai šlamės senutės liepos, Aš tavo žodžių vis […]