Juozas Beniulis | 1974 20 balandžio
Rūsti eglyno siena, lengvas beržynėlis, Būrelis pakelės sodybų, vėl laukai – Pažįstamas iki kiekvieno akmenėlio Ir tartum brolis artimas tu man likai. Kai pirmąkart tave vaikystėje išvydau, Atrodei begalinis, pilnas paslapčių. Tylėjai, apsisiautęs pilkšvą rūko šydą, Tarytum prislėgtas sunkių, niūrių minčių. Buvai tu paprastas, žvyruotas kaimo kelias Su posūkiais staigiais ir išmaltom duobėm, Pavasarį išraižytas […]
Juozas Beniulis | 1974 20 balandžio
Ei, vėjau, mano drauge, Išskleisk sparnus plačiau! Širdis nekantriai plaka: „Greičiau, greičiau, greičiau!“ Skubėkite, vagonai, Dundėkite linksmiau! Nesutelpa krūtinėj: „Kad tik greičiau, greičiau!“ Ir vėlei gimtas kraštas, Lietuviški laukai – Į tėviškės padangę Sugrįžta sakalai… Rikiuotės ir komandos Kažkur toli paliks, Prie atvirų vartelių Sesutė pasitiks… Pavasario upokšniu Gimta kalba nubėgs, Ir vėjas, mano draugas, […]
Juozas Beniulis | 1974 20 vasario
Jeigu aš galėčiau Vėl pasukti laiką, Sugrąžint, prišaukti Žydinčius metus, Gal tada suprastum, Kas ne taip išėjo, Ir kodėl likimas Buvo toks rūstus?… Bet dabar vėlu jau. Nugaisavo žaros, Ir seniai nusnigo Obelų žiedais… Tartum pirmą šalną Praradimo gėlą, Šiandien netikėtai Skaudžiai pajutai. Daugelio bučiuota, Daugelio mylėta, Trumpalaikį džiaugsmą Laime palaikei. Ir tiktai šį rytą […]
Juozas Beniulis | 1974 20 vasario
Vaikščiojo sesutė, Žvejo dukružėlė, Saulės numylėtais pamariais – Kurgi jis, Skaidrusis gintarėlis, Kur Jūratės rūmų šipuliai?… Ir surado. Įsegė į gelsvą kasą, Pažvelgė dangun žydriom akim… Nudžiovino vėjas Skaidrią kopų rasą Ir nubėgo spindinčiom vilnim. Saulė dovanojo Ankstyvoms purienoms Šiltą, gelsvą spalvą paryčiais, Medumi pritvinko Svaigios liepos dienos, Pasunkėjo gintaro koriai. Ji visur – Geltono […]
Juozas Beniulis | 1974 20 sausio
Aptingo vakaras. Pritilo, susimąstė. Sustingo žvaigždės Šventės laukimu. Tiktai sunku kažko Ir liūdna man be jūsų, Be tolimų, išsiilgtų namų. Žinau, jūs ruošiatės Į jaukų šventės rūmą Išleist Senuosius, Pasitikt Naujus, O aš rymau Prie nebaigto rašyti laiško, Mintim vis skrisdamas pas jus. Šį vakarą Draugai sargybon tyliai ruošias. Jų laukia nejauki, Šalta naktis. Bet […]
Juozas Beniulis | 1973 20 gruodžio
O už lango skaudi Tartum rožė pražydo žara… — Iš šviesiųjų dienų tolumos Į mane vėl žvelgi kaip gyva, Dar mokykloj kadais sutikta, Mano meile – pirmoji, tyra. Ar žinai, mylimoji, kiek aš Mintyse atleidimo prašiau, Ir kiek kartų širdim atvira Vėl tavęs pasitikti ėjau?… Bet…ne tu išlydėjai mane Iš pavasario pievų gimtų, Ir kita […]
Juozas Beniulis | 1973 20 spalio
Pasibaigė puota. Svečiai išsiskirstė. Vėl vasaros džiaugsmą reik auksu atpirkt. Beržai vienmarškiniai Išėjo palaukėn Į rudenio kelią Svečius palydėt. Graudoka ir tuščia. Tik vaišių likučiai Ir aidas linksmų, Siautulingų dainų Dar primena tai, Kas čia vakar žydėjo, Kas džiaugės gyvenimu. Saule kaitria. Kada besugrįšit? Mes lauksim, nerimsim, Šaltoj kasdienybėj, Pūgų švilpesy. Išsaugosim viltį, Lyg kibirkštį […]
Juozas Beniulis | 1973 20 spalio
Mūsų žingsnis Buvo tvirtas, išdidus. Trenkėm kojom – Dejavo žemė. Ir staiga Išdygo jis prieš mus – Tas vienakojis, Invalidas senis… Staigūs žvilgsniai Susikirto nelauktai Ir sustingo manyje, Užsifiksavo – Pro audrų palaužtą medį išdidžiai Žydinti jaunystė pražygiavo… Nežinau, Ko buvo žvilgsnyje daugiau- Skausmo, nevilties, O gal pavydo? Senį tik kelias akimirkas mačiau, Negaliu pamiršti […]
Juozas Beniulis | 1973 20 rugsėjo
Nesugrėbtas šienas Priekaištingai drybso Po sunkios, alsinančios kaitros, O dangus tamsėja Prieš neramią naktį, Apsitraukęs pranašais audros. Vėjas šaltas plėšos, Šiaušia purią kaugę, Baugiai niūkso miško juoduma. Virpa pilkas medis Lapų skrituliukais, Virš galvos tirštėja sutema. Mama, paskubėkim – Koks dangus pajuodęs! Šalta man, baugu ir neramu. Virpa drebulėlė Lapų skrituliukais, Audrą šaukia savo ošimu. […]
Juozas Beniulis | 1973 20 rugsėjo
Vėl užgeso raudono dangaus pakrašty Dar viena nemiegota naktis, Ir tarytum švelniai palytėta styga Širdį sudrumstė tavo daina. Priedainis: Nekukuoki, Gegutėle raiba, nekukuok – Taip sunku ant širdies, Taip kažko neramu. Tavo juoką Aš girdėjau, kada palikau Dar vaikystės dienom Pamylėtus laukus. Išėjau aš tą rytą sudie pasakyt Beržynėliui, gimtiesiems laukams, Na, o tu lyg […]