Juozas Beniulis | 1974 20 spalio
Ablinga, Ablinga, Žvaginių kalnelis… Tolumoj susimąstę laukai. Kažkada nežymus Ir taikus kaimelis Tapo žmogžudžio keršto auka. Ąžuolai, ąžuolai… Jais parimo kaimas. Tyliai žvelgia skausmingi veidai. Jie stovės ir stovės, Nors ir metai eina, Nors išnyksta giliausi randai. Buvo rytas skaidrus, Vyturiai spurdėjo, Rasoje pasiliko brydė… Kai gimtaisiais laukais Žmonės mirti ėjo, Net ramunės nustojo žydėt… […]
Juozas Beniulis | 1974 20 rugpjūčio
Nenusimink, vaikine, jeigu tenka Palikt namus ir iškeliaut toli. Didžiuokis – tavo rankoms patikėta Graži ir didelė gimta šalis. Graudins tave išlydinčiųjų dainos, Išsiskiriant gal ašara nukris… Nusišypsok, aukščiau pakelki galvą – Tu jaunas. Tau dar viskas prieš akis! Nelengva būna kartais. Taip, nelengva. Bet tu nepasiduok, sukąsk dantis! Žinok, gyvenimas ne rožėm klotas, Sunkus […]
Juozas Beniulis | 1974 20 rugpjūčio
Nebuvai tu pas mus, Lietuvoj gintarinėj, Nematei jos žaliuojančių girių. Bet abudu tą pačią, tą pačią Tėvynę Saugom mes, juodaaki Tahire. Tolimieji Rytai. Šitas kraštas rūstokas Nuo gimtųjų namų mus atskyrė. Jų ilgėtis abudu vienodai išmokom, Neramus juodaaki Tahire. Ten toli mėlynakė jauna lietuvaitė Saugo savąjį ilgesį tyrą. Na, o ką juodakasė uzbekų mergaitė Rašo […]
Juozas Beniulis | 1974 1 rugpjūčio
Kai kovo vidurdienio saulėtas lašas Nukrinta nuo miegančio medžio šakos, Saulutės pažadintas pumpuras rąžos, Per žiemą migdytas klastingos pūgos. Paskui pamiškėj jaunos ievos pražysta, Joms tyliai dainuoja šermukšniai žali. Išdykusi siautėja miško jaunystė, Su ja eina meilė – pirmoji, tyli… Tebūsiu aš medis – šermukšnis svajingas, O tu man žaliuoki lyg ieva balta, Ir jau […]
Juozas Beniulis | 1974 20 liepos
Sėdėjome šalia – Jis ukrainietis, aš – lietuvis. Spalvoti kadrai plaukė prieš akis. Ir štai staiga Taip netikėtai, nelaiku – Tas šūvis, kraują stingdantis, kraupus, Vaiskus aguonų laukas, Ir maža mergytė – jos vaikystė… Taip gimsta didvyriai. Ji buvo paprasta , kukli mergaitė Su savo svajone, džiaugsmais, Su savo meile, Bet deja, kraupus žudiko šūvis […]
Juozas Beniulis | 1974 20 birželio
Nubals laukai Lietuviškom ramunėm, Ir dobiluos Pernakt žiogeliai gros. Atplauks daina – Nerimstanti klajūnė – Ji iki ryto Tau užmigt neduos. Ir kai nušvis Virš pievų naujas rytas, Išplauks beržai Iš saulėtų rūkų, Rasos purslais Žiedelį nutaškytą Tu prisisegsi Prie gelsvų plaukų. Pažvelki ten, Iš kur pakilo saulė, Kur mėlynuoja Tolimi miškai. Tegul platus Ir […]
Juozas Beniulis | 1974 20 birželio
Liekna, grakšti, tarytum fėja, Ji išplaukė į mūs saloną. Nusišypsojo ir nuėjo, Sukūrus jaukų, šviesų foną. Švelni, gera ir rūpestinga – Mergaitės grožio idealas – Ji kiekvienam čia reikalinga, Ir paslaugi visiems be galo. Tik ar ne pareiga ją verčia Šypsotis, būti rūpestinga?… O kaipgi jums, gražuolės, kartais Švelnaus vidinio grožio stinga… 1974 m. birželis, […]
Juozas Beniulis | 1974 20 gegužės
Pažįstamas braižas. Vos keletas žodžių – O širdį ir vėlei sugėlė… Vai kam gi, mieloji, Iš vieškelio dulkių Nuvytusį žiedą pakėlei?…
Juozas Beniulis | 1974 20 gegužės
Kai kartas nuo karto svajonės Lyg krištolo taurės sudūžta, Atsimuša aidas į širdį, Ir žodžiai skausmingai užlūžta, Tada lyg keleivis išvargęs, Skubu prie šaltinio rasoto – Man nieko, vai nieko nereikia, Tik leiskit vienam parymoti… Ir guodžiuos, ir atveriu širdį, Nepaslepiu nieko nuo jūsų – Kiekkart po sunkaus sudužimo Dalinomės skausmą per pusę. Todėl jūs […]
Juozas Beniulis | 1974 20 balandžio
Nors aprimo žaibai, nebešvyti, Netikėk, kad audra liovės šėlt – Tereikėtų tave pamatyti, Ir ramybės netekčiau aš vėl. 1974 m. balandis, Belogorskas